Sveikas, Vilniau, seneli,
Plačiai prie Neries
Ant gimtųjų kalvų išsidėstęs!
Tavo bokštai
Mūsų Tėvynei žėrės,
Tu – pražilusių šimtmečių miestas.
(Antanas Jonynas)
Vieniems Vilnius – gimtasis miestas, kitiems – studijų, jaunystės vieta. Daugelis, atvykę į Vilnių, pradeda dirbti, kuria šeimas.
Vilniaus apylinkės stebina ir vilioja savo grožiu: miestą supa žalieji miškai, ežerai, banguoja Neris ir skuba Vilnelė. Gražus ir pats miestas, išsidėstęs ant kalvų ir slėnyje, vis augantis, besiplečiantis.
Vilnius pergyveno didingus laikus. Kitados buvo lietuvių tautos lopšys, paskui – didžiųjų Lietuvos kunigaikščių sostinė… Bėgantys amžiai įspaudė gilius pėdsakus miesto veide.
Spalio 10 d. Ginkūnų biblioteka pakvietė skaitytojus į literatūrinę valandą „Pasivaikščiojimas po Vilnių“, skirtą paminėti Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų. Padedant renginio viešniai, gidei Rimai Klusovskienei, „sustojome“ prie namų, įsižiūrėjome į bažnyčias, įsiklausėme, ką mums pasakoja Vilniaus gatvės. Šios kelionės tikslas – du namai: Miulerio namas Vokiečių g. 26 ir M. K. Čiurlionio namai. Kodėl pasirinkti šie du pastatai? Savotiškas istorijos paradoksas – šiuos namus jungia du žmonės, o du žmones jungia vienas herbas – Zubovų šeimos herbas. Platonas Zubovas buvo imperatorės Jekaterinos II favoritas, generolas, kuriam šioji padovanojo Šiaulių ekonomiją, Plungės, Kretingos, Joniškio miestus ir dvarus. Platonas Zubovas tapo pirmuoju šios giminės atstovu Lietuvoje. Miulerio name sutiko savo gyvenimo meilę, tiksliau, teisėtą žmoną. Kitas žmogus – pianistas Rokas Zubovas, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktorius, Grafų Zubovų palikuonis ir M. K. Čiurlionio proanūkis.
Pradėdami kelionę viena iš seniausių Vokiečių gatve, įsiklausėme, jog dar Gedimino laikais čia įsikūrė vokiečių pirkliai, retesnių profesijų amatininkai, kūrėsi stambiosios, smulkiosios parduotuvės. Kuo garsi Vokiečių gatvė? Veikė LDK pinigų kalykla, Vyriausiasis Lietuvos tribunolas, Grigaliaus Astiko namas. Namo frontone ligi šiol matyti lietuviškas Vytis, o po juo nišoje – gipsinė statula, vaizduojanti žmogų su ilga tunika, užrištomis akimis, viena ranka laikanti apnuogintą kardą, kita – teisingumo simbolį – svarstykles. Šios gatvės pradžioje trys namai kitados turėjo keistus pavadinimus: Rojus, Pragaras ir Gaidynė. Pirmasis tokį pavadinimą gavo dėl to, kad jame gyveno malonūs, taikūs, tylūs ir pamaldūs žmonės, antrasis – dėl amžinai jame aidėjusio triukšmo, riksmo, barnių ir visokio ištvirkavimo. Kodėl trečiasis buvo vadinamas Gaidyne arba Gaidžių namais, aiškiai nenustatyta. Dar vienas istorinis pastatas Vokiečių gatvėje – Evangelikų liuteronų bažnyčia. Nuo XVII a. ją alino gaisrai, tačiau svarbiausia bažnyčios vieta – altorius, kurį 1624 metais įrengė burmistras Jokūbas Gibelis, nuo liepsnų nenukentėjo ir tebėra ligi šiol.
Už liuteronų bažnyčios praėję pro kelis įvairaus dydžio ir formos namus pamatysime didelį namą su erdviais butais, kurį supa didelis kiemas su mažu sodeliu ir vidinėmis galerijomis palei aukštus. Tai irgi senas, nors truputį vėlesnis statinys. Iš pradžių jis buvo Lietuvos iždininko Flemingo, paskui Bžostovskių, o dabar Miulerių nuosavybė. Įdomūs faktai praturtinę Miulerių namo istoriją: šiame name kurį laiką net posėdžiavo Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas, 1812 metais čia buvo apgyvendintas Napoleono kariuomenės generolas, surengta pirmoji vieno kūrinio paroda, kur miestelėnai pirmąkart galėjo susipažino su nauju išradimu – fotografija. Miulerio name esančiame kazino kunigaikštis Platonas Zubovas (tuo metu jau 54 metų) išvydo merginą, vilkinčią baltą suknią, su ryškiai raudona gėle juoduose it varno sparnas plaukuose, kurios negalėjo pamiršti. Paslaptingoji gražuole buvo devyniolikmetė Teklė Valentinavičiūtė, kuri 1821 metais tapo jo žmona. Vedė ją tik likus metams iki savo mirties. Sekančiais metais jam pagimdė vienintelę teisėtą dukterį Aleksandrą. Deja, tėvui neteko pamatyti dukters. Aleksandra gimė praėjus trims savaitėms po jo mirties.
Renginį pagyvino moksleivių muzikiniai kūriniai – Kuršėnų meno mokyklos Ginkūnų, Gruzdžių ir Kairių vietovių akordeonistai, vadovė Meilutė Dautarienė.
Renginio dalyviai iš gidės gavo namų užduotis – aplankyti M. K. Čiurlionio namus bei Vilnių virtualiai ir išsirinkti maršrutą ekskursijai į Vilnių.
Kelionė buvo ir neilga, ir tarsi prabėgom, bet pasidžiaugėme, kad ji įvyko.
Rimvida Linauskienė,
Ginkūnų bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
