Eilėraščių posmuose nuolat veriasi seni ir kuriasi nauji pasauliai, o štai kovo 21-ąją įvairiuose žemės kampeliuose švenčiama Pasaulinė poezijos diena. Svarstydami, kaip tinkamai ją paminėjus, paklausėme savęs: kas gi giliausiai pažįsta poeziją, jei ne poetai? Kaip geriausia apie ją prabilti, jei ne eilėmis?
Kovo 21 d. 13 val. į Raudėnų biblioteką rinkosi poezijai neabejingi gyventojai. Bibliotekoje vyko popietė „Eilėraščių taku einu“, skirta pažymėti Pasaulinę poezijos dieną, kuri švenčiama kiekvienais metais kovo 21-ąją.
Smagu, kad ir mes turime savo poetus, kuriems galima pavydėti jų talento. Tai Marytė Lesutienė – mūsų lyriškoji mūza, Vytautas Benas Garbinčius – parašys apie bet ką taikliai ir šmaikščiai, Zigridos Danikauskienės posmuose atsispindi gyvenimiška išmintis. Z. Danikauskienė ir V. B. Garbinčius yra Šiaulių rajono literatų asociacijos „Indraja“ nariai. Bibliotekos darbuotoja Danutė Slavinskienė papasakojo Pasaulinės poezijos dienos minėjimo istoriją, jos kilmę bei apie pačią poeziją ir jos reikšmę žmogui. Kūrėjai ne tik skaitė savo kūrybą, bet ir dalinosi prisiminimais, kada ir kaip suprato, kad jiems duotas toks talentas.
Tad skaitykime, kurkime, svajokime, dalinkimės gražiausiais poetų žodžiais, mintimis, kurios pasiekia širdį… Poezija – tai sielos muzika, tai visa, kas glūdi širdyje. Kiekvienas esame atsakingas už tai, kokioje tonacijoje skambės mūsų žodžiai. Ar tai bus liūdnas minoras, ar žavus mažoras… Svarbiausia, kad kūryba pasiektų kitų širdis. O taip nutinka tada, kai viską darome su dalele širdies.
Danutė Slavinskienė,
Raudėnų bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
