Balandžio 4 d. Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos Žiniasklaidos skaitykloje atidaryta VšĮ meninės tekstilės dirbtuvių „Arasai“ projekto „Secreta flumina“ (Upių paslaptys) tapybos darbų paroda.
Renginį pradėjo ir kanklių melodijomis visus susirinkusiuosius pasveikino Kuršėnų meno mokyklos mokinė Gabrielė Dovtartaitė (mokytoja-metodininkė Rima Ananjevienė).
Šios parodos tikslas atkreipti visų dėmesį į per Šiaulių miestą ir jo apylinkes vingiuojančias upes, skatinti susirinkusius prisiminti ir pažinti tekančius vandens telkinius ir net pamatyti tapytus vandens gyslų raizginius.
Projekto „Secreta flumina“ idėjos autorė ir vadovė Izolda Žagrakalienė išsamiai pristatė parodą bei pasidalino meninės kūrybos procesu. 2023 m. pradžioje VšĮ MTD „Arasai“ numatė pateikti paraišką projekto „Secreta flumina“ (Upių paslaptys) daliniam finansavimui gauti iš Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programos. Paruošiamuoju laikotarpiu buvo surinkta medžiaga apie Šiaulių vandens telkinius. Aptikta prieštaraujančios rašytinės medžiagos apie Šiaulių upes skirtingais laikotarpiais. Tačiau temos aktualumas skatino ieškoti, analizuoti ir apie tai skleisti žinią.
Anot I. Žagrakalienės, plečiantis miestui, statėsi priemiesčiai, o vandens telkinių pavadinimai atiteko miesto mikrorajonams. Tai – Šimšė, Kaukazas, Kalniukas, Pabaliai, Žaliūkės ir kt. Šimšės mikrorajonui atiteko Šimšės upės pavadinimas. Kaukazo gyventojai tik nuo kalno žiūrėjo į Talšos ežero vandenis tolumoje. Visas Kalniuko mikrorajonas buvo susiformavęs Talšos ežero pakrantėje, ties Rūdės upės žiotimis. Pabalių pavadinimas simbolizavo pelkėtą teritoriją ir šaltinius joje. Žaliūkių vardas simbolizavo pievomis ir miškais apaugusį gamtos plotą. Šiandien Vijoliai – tai kaimas, įsikūręs abejose Vijolės upės pakrantėse. Reikėtų nepamiršti ir Šiaušės, kuri išteka iš Rėkyvos. Jos upėvardis davė vardą Pašiaušės miesteliui.
Į pietus nuo V. Kudirkos progimnazijos pokario laikotarpiu buvo užsodintas miesto parkas. Jo teritorijoje nuo seno išlikęs iš šaltinio trykštantis vanduo išgraužė upeliuko vagelę. Anksčiau buvusi šlapia pieva su šiuo ir daugiau esančių šaltinių buvo vadinama Šlapirka. Šlapių pievų savininko Šapiro vardu buvo vadinama ir teritorija. Prisiminimais apie šią vietą su renginio svečiais dalinosi ir viena iš projekto dalyvių, įamžinusi juos drobėje.
Prie šio projekto prisijungė gausus būrys dalyvių. Didžiausią kiekį užsiėmimų turėjo vyresnio amžiaus žmonių grupė, kurią sudarė skirtingas veiklas vykdę aktyviuoju gyvenimo laikotarpiu šiauliečiai. Tarp jų ir buvusi Šiaulių universiteto bibliotekos vadovė Gražina Augienė, dailės ir technologijų mokytojos Birutė Kuicienė, Danutė Čivienė, Elvyra Garbačiauskienė ir Nijolė Bartkevičienė, matematikos mokytoja Irena Dauginienė, architektė Virginija Taujanskienė, medikė Julija Dauginienė, tarnautojos Valda Petrulevičienė ir Audrona Kristina Juodikaitė bei kiti. Projekto veiklos įtraukė ir mokinius, kurie drauge su mokytojomis rengė žygius prie šių vandens telkinių ir tyrinėjo tų vietų aplinką, gamtą.
Kalbant apie tapybos darbus, vienuose iš jų vyrauja realizmas, siurrealizmas, o kituose išreikštas jausmas, spalvinės kompozicijos susijusios su vandeniu, juose atsiveria daugiaspalviškumas. Kai kuriuose darbuose užfiksuota net dalelė istorijos, nes tų vaizdų šiandien jau nebepamatysi – medžiai iškirsti, upeliukų vagos užverstos…
Parodos atidarymo svečiams padėkos žodį tarė Seimo narės Rimos Baškienės patarėja Ada Grakauskienė, dėkodama už galimybę susipažinti su mus supančia aplinka ir nors šiek tiek prisiliesti prie jos.
Parodą bibliotekoje galima apžiūrėti iki balandžio 29 d.
Asta Gasiūnienė,
Informacijos specialistė
Nuotraukos autorės
