Kovo 28 d. Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su psichologe-psichoterapeute, dėmesingo įsisąmoninimo trenere Inga Juodkūne, kuri pristatė dvi savo knygas „Rytoj vėl patekės saulė“ ir „Vilties knyga“. Abi knygas vienija bendra tema – psichinė sveikata, emociniai sunkumai bei kaip iš jų išeiti.
„Rytoj vėl patekės saulė“ – tai skausmingas ir realistiškas autobiografinis pasakojimas apie depresiją išgyvenančią moterį. Į šį debiutinį romaną autorė suguldė savo profesinę bei asmeninę patirtis, aprašydama vidinę žmogaus kovą su depresija, siekį ir užsispyrimą gyventi kiekvieną akimirką renkantis būti, o ne grimzti į prarają. Visą kelią, kurį turėjo nueiti, norėdama įveikti depresiją, autorė aprašė per 4 mėnesius. Kuomet įprasti medikamentiniai depresijos gydymo būdai pasirodė netinkami, pagalbos paieškos nuvedė netikėčiausiais keliais – nuo įvairiausių psichoterapijos metodų iki šamaniškų ritualų ir religinių praktikų. Įdomu tai, kad herojai, minimi knygoje ir tiesiogiai dalyvavę autorės sveikimo procese, galėjo išsirinkti savo herojų vardus.
„Vilties knyga“ – tai autorės bendras darbas drauge su „Jaunimo linija“. Joje 14 drąsių ir žinomų žmonių dalijasi jautriomis gyvenimiškomis istorijomis. I. Juodkūnė šioje knygoje labiau atsiskleidžia kaip klausytoja, užrašinėdama pašnekovų pasakojimus, kaip jiems pavyko pasveikti ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą, atrasti viltį, kai tai atrodė sunkiai įmanoma. Šios knygos tikslas buvo paraginti nebijoti kalbėti apie išgyvenimus, taip pat gebėti išklausyti ir išgirsti kitą.
Susitikimo metu I. Juodkūnė išsamiai apibūdino, kaip jaučiasi depresija sergantis žmogus ir kaip būtų galima padėti tokiam žmogui arba kaip jis gali pabandyti padėti sau. Ši klastinga liga nesirenka nei amžiaus, nei lyties, nei profesijos. Nuo ko pradėti, norint suteikti pagalbą? Kaip tai atskirti nuo perdegimo? Visų pirma, jei žmogus, atsitraukęs į kitą sritį, pavyzdžiui, grįžęs į darbą, pailsi, vadinasi, tai ne depresija. Depresija sergančiam žmogui viskas yra tamsu, žmogus yra nelaimingas, nemato prasmės, jam būdingas bejėgiškumas. Anot psichoterapeutės, depresijos požymiai yra pakitusi nuotaika (liūdnesnė, slogesnė), energijos trūkumas (jaučiasi prastai), atsiskyrimas nuo kitų (nenoras bendrauti). Jei šie požymiai trunka ilgiau nei du mėnesius, galima įtarti depresiją.
Autorės paklausus, kaip sergančiam rasti savyje jėgų įveikti šią ligą, išgirdome tokį I. Juodkūnės atsakymą: „sergant depresija, nebūna nei noro, nei jėgų. Būna tik supratimas, kad yra taip blogai, kad lieka tik noras tai ištverti. Tuomet iš nevilties ir kyla poreikis ieškoti išeities, būdų, kaip sau padėti. Atspirtis yra noras surasti tą būdą, kuris padėtų. Visada yra išeitis ar kelias. Kartais pats kelias yra išeitis.“
Jei sergantis žmogus neturi artimų žmonių, į kuriuos galėtų kreiptis, visuomet galima kreiptis į nemokamas pagalbos linijas, tokias kaip „Vaikų linija“, „Jaunimo linija“ ar panašias.
Iš susirinkusiųjų įdėmaus klausymo ir kylančių klausimų autorei galima teigti, kad šiandien ši tema kaip niekad aktuali ir verčia ieškoti informacijos bei domėtis, kaip atpažinti depresiją ar panikos atakas ir, esant reikalui, suteikti sergančiajam reikiamą pagalbą.
Dėkojame viešniai už išsamius atsakymus į rūpimus klausimus bei paaiškinimą, kaip jaučiasi sergantis žmogus ir kaip svarbu mokėti išklausyti, išgirsti bei laiku ištiesti pagalbos ranką.
Asta Gasiūnienė,
Informacijos specialistė
Nuotraukos autorės
