Vilnos vėlimas atrastas jau seniai, tačiau iki šių laikų ši vėlimo technika vis dar nėra užmiršta. Tai – viena seniausių neaustinių medžiagos formų, kuriai pasigaminti nereikia naudoti jokių rišamųjų elementų, tik mechaninio darbo, karščio ir vandens. Ir rezultatas – tvirtas vilnos pluoštas. Nors tai atrodo taip paprasta, bet patys velti daiktai pribloškia ne vieną.
Gegužės 14 dieną bibliotekoje įvyko susitikimas su veltų dirbinių parodos „Mano veltinukai“ autore Inga Kazlauskiene. Ji papasakojo, nuo ko ir kaip prasidėjo jos šis pomėgis. Pradinius įgūdžius išmokusi iš sesers, o toliau savarankiškai tobulinusi žinias. Moteris pasakojo: „kai išmokau velti, tiesiog negalėdavau nuo vilnos atsitraukti. Juokavau, kad šis užsiėmimas man kaip narkotikas – nė dienos be jo negalėdavau tverti. Norėjosi visko: ir su adata, sausu vėlimu, ir šlapiai velti, ir įvairius naujus darbelius kurti. Dabar, kai pirminis įkarštis jau išgyventas, ramiau elgiuosi, bet atsisakyti vėlimo neketinu“.
Janina Butnorienė,
Drąsučių bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
