Jūra – geriau nei bet kuris vaistas nuplauna melancholiją ir nusivylimą. Su šia rašytojos Tatjanos Stepanovos mintimi Gilaičių ir Kužių bibliotekų skaitytojai liepos 24 d. išsiruošė į Nidą, terapinę kelionę prie jūros.
Ypatingai džiugu, kad išvyką palaimino ir fortūna, siųsdama palankų, be didžiulių kaitrų orą. Vienok, tikslas buvo ne tik tingiai pasilepinti ant smėlio prie jūros, bet ir pavaikštinėti unikaliomis Juodkrantės ir Neringos vietovėmis, susipažinti su jų kultūriniu ir etniniu paveldu. Gaivi vėsa leido be vargo užkopti į Raganų kalną Juodkrantėje, kurį saugo velniai ir raganos, tiesa, tik išdrožti iš medžio. Skubėjome ne tik pamatyti, bet ir įsiamžinti prie šių nepakartojamų medžio skulptūrų… Tuo pačiu, negalėjome pro ausis „praleisti“ įdomios informacijos iš gidės lūpų. Nidoje apžiūrėjome išlikusius senus, XIX–XX a. sandūros namelius ir vilas. Aplankėme žvejo etnografinę sodybą (įrengta 1974 m.), Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią, kuri aptarnauja visą Neringą. Įspūdingos šalia Nidos esančios kopos, kuriose, anot gidės, galimai esama prancūzų belaisvių kapinių. Kopomis susižavėjo ir 1965 m. Nidoje lankęsis Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras. Dėl laiko stokos nespėjome aplankyti Saulės laikrodžio, bet puikiai atsipalaidavome plaukdami turistiniu laivu, kuris net valandą laiko plukdė mariomis, ir leido iš labai arti pažvelgti į tikrą grožio šedevrą – kopas. Po kelionės laivu žūtbūt reikėjo paragauti gardžiosios Nidos žuvienės, o jau tada tiesiu taikymu prie jūros.
Atkeliavę pėstute ant geltono ir šilto smėlio susėdom ratu, ir kaip buvome numatę iš anksto, susipažinome su labai azartišku ir įdomiu skaitymu kitaip. Visiems buvo įdomu apie tai sužinoti plačiau, išsamiau, o rezultatas tikrai nenuvylė. Pasirodo, tam yra reikalinga šiuo metu skaitoma arba perskaityta ir gilų įspūdį palikusi knyga. Magiško rato dalyvis (geriausia šalia sėdintis) sugalvoja puslapio ir eilutės skaičių, o vėliau belieka tai surasti, ir suprasti, kokią užuominą siunčia tau likimas. Terapinis, savęs pažinimo būdas per knygą sužavėjo ne vieną. Kai kurie teigė, net nežinoję, kad tarp puslapio eilučių gali slypėti atsakymai apie „vidinį aš“. O kai kam šis terapinis atsipalaidavimo būdas prilygo nuotaikingam laisvalaikio žaidimui. Grįžtant namo, sukosi viena ir ta pati mintis: buvimas kartu daro stebuklus, o tas stebuklas slypi mumyse ir jūros neužmatomose platybėse.
Rita Bielskienė
Gilaičių ir Kužių bibliotekų bibliotekininkė
Nuotraukos Ritos Bielskienės ir Žygintos Martinaitienės
