Skip to content Skip to footer

Nepamiršk, nepamiršk vieno jausmo,
Vieno žodžio brangaus iš gelmių —
Vėl atklys jūros ošiantis gausmas
Ir vilios, ir vadins iš namų.


Eugenijus Matuzevičius

Diena iš dienos  jūros bangos ritasi į krantą. Čia rami ir švelniai banguojanti, čia klastinga ir visiškai nenuspėjama, bet tokia sava ir viliojanti. Alinančiai kaitrią vasaros dieną dažnas pagalvojame apie gaivią jūros vėsą, putojančias bangas ar sūraus vandens kvapą…

Kužių biblioteka parengė spaudinių parodą, skirtą visiems besiilgintiems gaivaus jūros ošimo… Parodoje eksponuojamos grožinės literatūros įvairaus turinio knygos, kurių pavadinimuose minima jūra, poezijos posmai ir vaizdai.

Kužių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Viktoravičienė

Lietuvoje, paskutinį liepos sekmadienį, švenčiama Jūros diena. Ši šventė kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. rugpjūčio 11–12 dienomis. Ją organizavo įvairios jūrinės organizacijos. Šventės metu siekta parodyti žmonėms jūros reikšmę visai valstybei. Nuo 1965 m. jūros diena pavadinta Jūros švente ir Žvejų diena. Dabar Jūros šventė tapo didžiausia tradicine Klaipėdos švente. Iš pradžių šventėse vykdavo laivų paradas, karnavalas, vakaronės. Dabar įvairiose Klaipėdos aikštėse rengiami įvairiausio stiliaus muzikos koncertai, meno akcijos ir kt. 
https://day.lt/sventes/straipsniai/juros_diena

Nuotr. iš: https://www.diena.lt/naujienos/miesto-pulsas/audringa-jura-pasiglemze-poilsiautoju-gyvybes-272567

Nuo Birutės kalno
Išsisupus plačiai vakarų vilnimis,
Man krūtinę užliek savo šalta banga
Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis,
Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!

Kaip ilgėjaus tavęs, begaline, plati!
Ir kaip tavo išgirst paslaptingų balsų
Aš geidžiau, tu pati vien suprasti gali,
Nes per amžius plačių nenutildai bangų!

Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl – nežinau;
Vien tik vėtrų prašau, kad užkauktų smarkiau:
Užmiršimo ramaus ir tarp jų nematau,
Betgi trokštu sau marių prie šono arčiau.

Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu;
Jis kaip audrą nujaus mano sielos skausmus;
Paslapties neišduos savo veidu tamsiu
Ir per amžius paliks, kaip ir aš, neramus.

Nuo Birutės kalno: [ eilėraštis]/ Maironis// p.185

Graži tu mano : lyrika, poema / Maironis ; [parengė Valentinas Sventickas]. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012 . – 413, [1] p. : portr.

Nuotr iš: https://www.delfi.lt/plius/mokslas-inovacijos/baltijos-juros-krantai-juda-taciau-labai-skirtingai.d?id=86154965

Jūra
Bangos ošė, ošė, ošė,
Plovė kojas man bangas.
Aš bėgiojau po pakrantę,
Pasileidusi kasas.

Bangos šoko savo šokį,
Vis pakildamos aukštyn.
Vėjas plaikstėsi po smėlį,
Atsimušdamas širdin…

Aš prisimenu vis jūra,
Kai dar buvome jauni.
Mes klajojom po pakrantę,
Jūra buvo taip rami.

Staiga viesulas pakilo,
Juodos bangos ėmė lėkt.
Žaibas skrodė jūros rimtį,
Mes turėjom pasislėpt.

Po audros jūra jau aprimo,
Plasnojo žuvėdrų pulkai.
Ir tolumoje horizonto,
Baltavo plaukiantys laivai.

Jūra: [eilėraštis]/ Ona Tinterienė// p. 122-123.

Širdim uždegsiu žalią beržo ugnį : Šiaulių rajono literatų kūrybos almanachas / Sudarė Valė Jurešienė, Nijolė Girniuvienė. – Šiauliai : Saulės delta, 2006. – 151, [1] p. : portr.

Nuotr iš: https://www.efoto.lt/node/525873

Jūra pasaka
Jūra be galo, jūra be krašto.
Laivų skenduolių ji karalystė;
Kur vėjams grojant, bangos dainuoja,
Kur balti žirgai lekia putoja.

Aš su bangomis žaisiu ir šoksiu,
Vėjų laisvųjų dainas dainuosiu.
Vakaro saulės juostų audėja
Žvaigždėtam guoly žemę svajosiu.

O tu, gododams saulės godelę,
Eisi pajūrin gintarų rinkti.
Eisi vakarių svajų svajoti,
Ilgesio dainą jūrai dainuoti.

Vakaro vėjas pučia nuo kranto:
Ritasi bangos toliman tolin.
Labąnakt liki baltas sveteli.
Man patalėlis – jūros dugnelis.

Tau žemės grožis, žydinčios pievos.
Tau žemės dainos, deganti meilė.
O man klajonė, mėlynas tolis
Jūros berybės keliai klajoti.

Aš išbučiuosiu krantą smiltinį,
Kur tavo kojos vakar ilsėjos;
Amžius kartosiu ilgesio dainą,
Kurią tu vakar jūrai kalbėjai.

[1925 m.]
Jūrų pasaka:[eilėraštis]/ Salomėja Nėris// p.32-33

Raštai / Salomėja Nėris ; [redakcinė komisija: Eduardas Mieželaitis [et al.] ; parengė Viktoras Alekna]. – Vilnius : Vaga, 1984. – 3 t.
T. 1 : Poezija, 1920-1940. – 1984. – 509, [1] portr. lap. : iliustr.

Nuotr. iš: http://bit.ly/2bE4eeW

Jūra ir krantas
Smėlis, audrų supurentas…
Toliai erdės mėlynieji…–
jūra ir krantas –
du mylimieji…

Kaip žmonės – vienas ir antras –
džiaugiasi, glaudžiasi, dūsauja…
Kaip širdys – jūra ir krantas –
susiję tarpusvy…

Susiję, kaip aš ir tu –
tarp potvynių ir atoslūgių,
tarp –  lyg uraganas – griežtų,
nedovanotinų posūkių…

Kaip mes, jie karšti, nekantrūs,
ar tylūs įlankų vingy…
Kada jie – jūra ir krantas –
labiausiai laimingi?

Ar vėtrom sukėlus audrą,
kai niekur ramybės nerastume,
kai, nors ir beprotiškai skauda,
jie puola viens kitą, atstumia –
Lyg priešai…

O gal išties –
Karščiausiai viens kitą myli jie –
sugludę petys prie peties –
šaltai sidabriniame štilyje?

Neklausia nieks jūros ir kranto –
kodėl  jie tokie nepastovūs…
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Kaip man – lyg ramovę šventą –
tave nuo audrų užstojus?

Jūra ir krantas:[eilėraštis] / Vacys Reimeris// p.120-121.

Posmų gervės : eilėraščiai / Vacys Reimeris ; [skyrių užsklandų grafika autoriaus]. – [Vilnius] : Žuvėdra, [2011] . – 262, [1] p. : iliustr., portr.

Nuotr. iš: https://www.diena.lt/naujienos/miesto-pulsas/audringa-jura-pasiglemze-poilsiautoju-gyvybes-272567

Komentaras