∗1875 m. birželio28 Ušnėnuose, Kelmės r. † 1906 balandžio 23 Berlyne, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Mokytojas, režisierius, lietuvybės propaguotojas, politinis veikėjas. 1894–1898 m. studijavo Peterburgo universiteto Gamtos fakultete. 1898–1904 m. mokytojavo Šiauliuose, Kurtuvėnuose (Šiaulių r.). 1902 m. pirmininkavo varpininkų suvažiavimui Zubovų dvare Aleksandrijoje. Vienas iš Lietuvos demokratų partijos kūrėjų, didžiųjų Šiaulių gegužinių organizatorius. P. Višinskis yra pirmasis žmogus, iškėlęs Lietuvos nepriklausomybės idėją ir teisminiu keliu net Rusijos senate laimėjęs bylą dėl spaudos lietuviškais rašmenimis grąžinimo. Jis 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime, nors pats dėl ligos nedalyvavo, pagrindė Lietuvos nepriklausomybės idėją teoriškai, pabrėžė būsimos valstybės demokratinį pobūdį, suprato lietuvių kultūros integravimosi į Europos kontekstą būtinumą.
Plačiau>> https://srsvb.lt/visinskis-povilas-prozininkas-publicistas-kritikas/