Šiaulių rajono Šakynos miestelis ir jo apylinkės garsėja savo senąja architektūra, savita gamta, istorine praeitimi bei žymiais krašto žmonėmis šviesuoliais.
Vienas jų – Šakynos miestelyje gimęs ir gyvenęs ir ten pat amžino poilsio atgulęs literatas, bibliotekininkas, kraštotyrininkas Antanas Budzinskas (1940–2006). Vertinant jo darbus, gausų rankraščių palikimą, savo vaizdinga kalba Antanas Budzinskas galėtų būti prilyginamas tokiems klasikams kaip Augustinas Gricius ar Juozas Baltušis. Ir nors savo kūriniais jis išėjo iš savo kaimo, bet kitur dar veik nepastebėtas… Siekiant visuomenei atskleisti šį nepelnytai mažai publikuotą rašytoją ir parengta ši virtuali paroda.
„Suskambus Tavo sukurto Šakynos himno žodžiams „Kur beeini, ką bedarai, / Vis tiek mielesnė tau už viską / Šakyna – šiaurės vakarai“, tapai mylimas visų. Mes turime savo krašto Poetą ir tuo didžiuojamės. Žinok tai…“
(Vytautas Arvasevičius)
„Jei nestosi prie vieškelio, Laike,
Nesustok, tik nebėki taip greitai,-
Aš į praeitį baisiai pavargęs
Jau baigiu kaip tremtasis pareit.
Nuo kraupių atminimų aš bėgu
Kaip nuo kosulio, gripų slogių,-
Ką išgelbėjau, kartą paguodžiau,
Atsilygino tieji blogiu…
Čia pažįstamas buvo… Gyveno…
Ištuštėjo… Užlūžo namai…
Vaikštinėju po Mirusių miestą
Lenkiuosi paminklams žemai.
Nepaslėpsi, plėšike, karolių,
Neparduosi pernakt pagrobtų…
Prie altoriaus, nudievinti žmonės,
Atsiversim širdim ir protu.
Jei nestosi prie vieškelio, Laike,
Nesustok, tik nebėki taip greit,-
Aš į praeitį baisiai pavargęs
Jau baigiu kaip tremtasis pareit.“ (1995 m.)
ANTANAS BUDZINSKAS
(1940 02 20 – 2006 01 02)
