Skip to content Skip to footer

 

Naujas paveikslėlisRemiantis susiklosčiusia tradicija, Lietuvos Respublikos teritorija dalinama į penkis etnografinius regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Mažąją Lietuvą, Suvalkiją (Sūduvą) ir Žemaitiją. Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos brėžiamos Lietuvos etnografinių regionų ribos, yra: materialinės ir dvasinės kultūros reiškinių (darbo, šeimos, kalendorinių ir bendruomenės švenčių, kalbos (tarmių), folkloro, tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo, architektūros, drabužių, audinių ir kt.) regioninis savitumas.
Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą.

„Aš visą laiką ieškojau savo gyvenimo prasmės tautinio gyvenimo gelmėse. Ir iki šiol man atrodo, kad tautinio nacionalinio gyvenimo turinys, jo pajėgumas, galia – tai niekieno nepralenkiama vertybė. Aš įsitikinęs, kad šiandien vėl visu aktualumu kyla būtinybė saugoti ir ginti tą vertybę, savo kalbą, etninius dalykus, be kurių mes – beveidžiai ir niekam nereikalingi. Nereikalingi nei Europoje, nei pasaulyje.
/JUSTINAS MARCINKEVIČIUS/

2015 metų lapkričio 12 dieną vyko Šiaulių rajono kraštotyros konferencija „Šiaulių krašto vietovių išskirtinumai ir tradicijos“ ir Metų kraštotyrininkų pagerbimo šventė, skirta Etnografinių regionų metams.
Veikė Šiaulių rajono kraštotyrininkų darbų paroda. Kraštotyros darbų parodoje – Šiaulių rajono kultūros, švietimo įstaigų, Viešosios bibliotekos ir jos filialų bei pavienių kraštotyrininkų darbai.
Parodai pristatyta 75 Šiaulių rajono kraštotyrininkų darbai, iš jų –18 spaudinių (t. sk. – 3 garso diskai (CD)) ir 57 nepublikuoti darbai.
Kraštotyros darbų parodos kataloge – naujausi kraštotyros dokumentai, apimantys 2012–2015 metus. Darbai pateikiami abėcėlės seka. Pirma – spaudiniai, po to – rankraštiniai bei kompiuteriu spausdinti darbai. Kraštotyros darbų parodą puošia kraštotyrininkės, bibliotekininkės Onos Daukšaitės kolekcija.
Kraštotyros darbų tematika įvairi: kultūros, švietimo įstaigų, bibliotekų kronikos, metraščiai, istorijos, atsiminimai, Lietuvos istorijos atspindžiai, liaudies tradicijos ir papročiai, kalendoriai.

Komentaras