KOVAS
4 d. – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena.
11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
16 d. – Knygnešio diena.
20 d. – Pasaulinė Žemės diena.
***
1933 m. kovo 12 d.
Meškuičiuose vyko vietos tautininkų skyriaus narių ir prijaučiančių susirinkimas.
Leninietis. – 1989, lapkr. 25.
1933 m. kovo 13 d.
Akmenaičiuose (netoli Kuršėnų, Šiaulių r.) gimė Apolinaras ČEPULIS, prozininkas. Mokėsi Ketūnų pradinėje mokykloje, 1952 m. baigė Kuršėnų vidurinę mokyklą, 1957 m. – Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą (dabar Kauno technologijos universitetas). Dirbo Vilniaus grąžtų gamykloje technologu, Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje vyriausiuoju konstruktoriumi, Metalo pjovimo staklių mokslinių tyrimų instituto Vilniaus filialo skyriaus vadovu. 1966 m. baigė aspirantūrą Vilniaus universitete, 1967 m. apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją. 1969–1970 m. buvo Vilniuje įsteigto Jaunųjų mokslininkų klubo „Po Zodiaku“ prezidentas. 1983–1992 m. dirbo Mašinų gamybos katedros vedėju Lietuvos liaudies ūkio kvalifikacijos kėlimo institute. Spaudoje paskelbęs per 30 mokslinių straipsnių, turi 12 liudijimų išradimams. 2003 m. leidykla „Alma Littera“ išleido romano „Likimo upė“ pirmąją dalį, kuri apdovanota 2005 metų Juozo Paukštelio literatūrine premija. 2007 m. išleista antroji romano „Likimo upė“ dalis. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2005 m.
Čepulis Apolinaras [žiūrėta 2017-11-28]. Internetinė prieiga: http://www.rasytojai.lt/lt/veikla/51-rasytojai/esami-nariai/ch/790-cepulis-apolinaras
1948 m. kovo 16 d.
Milvyduose (Kėdainių r.) mirė Jadvyga JUŠKYTĖ, visuomenės veikėja, pedagogė. Mokytojavo Ginkūnuose. Gimė 1869 01 01 Pernaravoje( Kėdainių r.).
LTE. – Vilnius,1979. – T. 5, p. 154.
1878 m. kovo 31 (19) d.
Malavėnuose gimė Augustinas JANULAITIS, teisininkas, istorikas, publicistas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Teisės daktaras (1932). Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys (1941). Maskvos ir Berno universitetuose studijavo teisę. Dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose, dirbo advokatu. 1918 m. – Užsienio reikalų ministerijos valdytojas. 1919–1925 m. – Lietuvos vyriausiojo tribunolo teisėjas, 1924 m. – pirmininkas. 1930 m. įsteigė Lietuvos istorijos draugiją, leido tęstinį leidinį „Praeitis“. Paliko didelį asmeninį archyvą, rankraščių, lituanistinę biblioteką, kuri saugoma Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. 1928–1930 m. paskelbė monografines studijas: „Kun. Liudvikas Adomas Jucevičius“, „Simonas Daukantas“, „Kiprijonas Juozas Zabitis (Nezabitauskas)“, kitus istorijos ir publicistikos darbus. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1928). Mirė 1950 m. Kaune.
Janulaitis Augustinas [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 14 d.]. Internetinė prieiga]: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=JANULAITIS%20AUGUSTINA
Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. – T. 8, p. 527.
Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 470.
1903 m. kovo 28 d.
Semeniškėse, Akmenės r. (dabar Šiaulių r.) gimė Aleksas ŠLIAUTERIS (ŠLIAUTARIS), (1903 03 28 Semeniškėse, Akmenės r. (dabar Šiaulių r.) – 1961 Žarėnuose, Šiaulių r.), Lietuvos kariuomenės savanoris, visuomenininkas, pažangus ūkininkas. 1950–1960 m. dirbo Žarėnų-Latvelių tarybinio ūkio buhalteriu. Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Mirė 1961 Žarėnuose.
Šakynos kraštas: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 2013, p. 470.
Lietuvos savanorių medalio apdovanojimo liudijimas Aleksui Šliauteriui /Iš Leonardo Skėrio kolekcijos/