1472–1496 m.
Mykolas Jogelavičius Kurtuvėnuose pastatė pirmąją Romos katalikų bažnyčią.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – V., 1992. – T. 4, p. 475.
1561–1563 m.
Kuršėnai vadinti miesteliu.
T L E. –V., 1986. – T. 2, p. 448–449.
1586 m.
Istoriniuose šaltiniuose minimas Padubysio dvaras ir kaimas.
Marcinauskas K. Dviračiu po Žemaitiją. — Vilnius, 1990, p. 12.
1586 m.
Istoriniuose šaltiniuose minimas Lieporių dvaras.
T L E. — Vilnius, 1986. — T. 2, p. 543.
1636 m.
Kristupas Gruzdys pastatė evangeliku bažnyčią. Nuo tada miestelis vadinamas Gruzdžiais.
Lietuvos aidas. — 1995, rugs. 19.
1691 m.
Meškuičiuose buvo leista rengti turgų ir keturis prekymečius, bet jau 1707 m. turgūs buvo išvaikyti.
Lietuvos istorijos metraštis’ 1993. — Vilnius, 1994, p. 13.
1711 m. Maro epidemija sunaikino 58 Šiaulių ekonomijos kaimus.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — V., 1991. — T. 3, p. 8.
1766 m.
Kurtuvėnai įgijo privilegiją rengti turgus ir prekymečius.
Meilus E. Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje — XVIII a. – Vilnius, 1997.
1796 m.
Įkuriama pirmoji mokykla Kuršėnuose.
Laikas. — 1995, lapkr. 25.
1831 m.
Laumakiuose, Gruzdžių valsčiuje gimė Kazimieras BRAZIULIS, valstietis, 1863 m. sukilimo dalyvis. Nuteistas mirti ir 1863 m. rugsėjo 3 d. pakartas Šiauliuose, Sukilėlių kalnelyje.
Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.): Lietuvių enciklopedijos l-kla (J. Kapočius), 1954. – T. 3, p. 232.
1831 m.
Po 1831 m. sukilimo uždarytas Bazilijonų vienuolynas Bazilionų gyvenvietėje.
Marcinauskas K. Dviračiu po Žemaitiją. — V., 1990, p. 12.
1831 m.
Po 1831 m. sukilimo Kryžių kalne, nelaimingųjų sukilėlių giminės, panorėję įamžinti nužudytų sukilėlių atminimą, pastatė daug kryžių.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — V., 1991. — T. 3, p. 29.
1831 m.
1831 m. sukilimo metu Kuršėnai buvo svarbus punktas. Kuršėnuose įvyko paskutinis Lietuvos sukilėlių vadų pasitarimas. Kuršėnų vikarui kunigui P. Butkevičiui buvo perduotas saugoti sukilėlių archyvas.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — V., 1992. — T. 4, p. 453.
Apie 1836 m.
Belazariškyje (Raseinių r.) gimė Adomas BITĖ, 1863 m. sukilimo dalyvis, valstietis. Dalyvavo
kautynėse Šiaulių apskrityje. Mirė 1884 m. Paryžiuje.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. — Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. — T. 3, p. 249.
1861 m.
Ražuose (Šiaulių r.) gimė Jonas LIDEIKIS, tautosakos užrašinėtojas, valstietis, knygnešys. Mirė 1927 05 26 Gruzdžiuose.
Kaluškevičius B. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864—1904. — V., 2004, p. 52.
1891 m.
Kuršėnų parapijoje, Ivaškių kaime gimė Felicionas DANIUSEVIČIUS, kunigas. Studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, gavo bažnytinių teisių kandidato laipsnį. 1918 m. paskirtas Ukmergės „Saulės“ gimnazijos kapelionu. Mirė 1921 05 31 Kaune.
Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.): Lietuvių enciklopedijos l-kla (J. Kapočius), 1964. – T. 4, p. 296.
1891 m.
Šakynoje (Šiaulių r.) gimė Vladas JANKAUSKAS, policijos tarnautojas. 1908–1919 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Per I Pasaulinį karą baigė Tiflise (Tbilisyje) karo mokyklą. Grįžęs į Lietuvą, įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1927—1940 m. — Kauno miesto policijos
vadas. Mirė 1964 08 07 Medeljine (Medellin), Kolumbijoje.
Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.): Lietuvių enciklopedijos l-kla (J. Kapočius), 1969. – T. 36, p. 263.
1891 m.
Sutkūnuose gimė Juozas VALANČIUS, provizorius, visuomenininkas. 1930—1940 m. Šiaulių
miesto burmistras. Lietuvių tautininkų sąjungos Šiaulių apygardos pirmininkas. Priklausė Lietuvos farmacininkų sąjungai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vaistininkų sekcijos vadovo pavaduotojas. 1940 m. bolševikų suimtas, uždarytas į kalėjimą, o karui prasidėjus išvežtas Rygos kryptimi.
Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.): Lietuvių enciklopedijos l-kla (J. Kapočius), 1969. – T. 32, p. 522.
1896 m.
Ginkūnų dvaro rūmų rūsyje įkurta mokykla.
Šiaulių rajono Ginkūnų mokykla: [lankstinukas].
1902—1906, 1911 m.
Bubių piliakalnį tyrinėjo lenkų archeologas Liudvikas KŠIVICKIS (Krzywicki).
Marcinauskas K. Dviračiu po Žemaitiją. – V., 1990, p. 230.
1911–1914 m.
Šiupyliuose (Šiaulių r.) mokytojavo pedagogas, rašytojas Stasys MATJOŠAITIS-ESMAITIS.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — V., 1991. —T. 3, p. 41.