2020 METŲ ŠIAULIŲ RAJONO ĮŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS

Apie 1840 m.
Gimė liaudies skulptorius Petras LEČAS. Po 1861 m. dirbo koplytstulpius ir Šiaulių r. Darbų 1877–1907 m. datomis išlikę Meškuičių apyl. Mirė apie 1910 m.
M L T E.  — Vilnius, 1968. — T. 2, p. 310.
1845 m.
Gruzdžiuose gimė Aloyzas GENDVILA, savamokslis liaudies menininkas, dievdirbys. Mirė 1919 m. Dievdirbio tėvas Martynas Gendvila irgi buvo dievdirbys. Kaip rašo J. Petrulis, Martynas skulptoriaus amato išmokęs sūnų. Aloyzas drožinėjo dar būdamas vaikas, paskui – su tėvu, o jam mirus apie 1865 m., pradėjęs dirbti savarankiškai. Mokėjo ir staliaus amatą, tačiau skulptūrėlių drožimas buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Mokyklos nelankė, bet skaityti mokėjo, spaudos draudimo laikotarpiu palaikė ryšius su knygnešiais, iš kurių parsiveždavo draudžiamų lietuviškų  knygų. A. Gendvila žmonių buvo pramintas Rokdirbiu, nes mėgstamiausias jo siužetas buvo šv. Rokas.  Savo gaminius jis pardavinėjo Gruzdžiuose bei aplinkiniuose miesteliuose per atlaidus. Nuvykdavo ir į  Tryškius, kur jo prekystalis, žmonių liudijimu, atrodęs vienas iš įspūdingiausių. Jo darbų iš 1880–1914 m. būta Gruzdžių Šakynos, Meškuičių,  Juodeikių, Šiupylių,Žagarės, Mažeikių, Kruopių, Skaistgirio apylinkėse. Paulius Galaunė „Lietuvių liaudies meno albume“ mini meistrą Gedvilą (Gendvilą) iš  Joniškio. Žinomo dievdirbio darbų yra tik keletas. Iš jų matyti, kad meistro dirbtos skulptūros primityviai traktuotos, gana grubaus drožimo, kuris suteikia skulptūrai apibendrintas, monumentalias formas. Meistras į smulkias detales dėmesio nekreipė, keliais rėžiais ar iškilimais žymėdamas tik reikalingiausias.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991. – T. 3, p. 38;
Urbonienė, Skaidrė. Gruzdžių valsčiaus kryždirbystės tradicijų apžvalga: XIX a. pabaiga–XX a. pirmoji pusė [žiūrėta 2019-11-12]. Internetinė prieiga:http://www.llt.lt/pdf/gruzdziai/gruzdziai_kryzdirbyste.pdf
Apie 1850 m.
Gimė liaudies skulptorius Antanas LENGVENIS. Keletą metų gyveno Gruzdžių apylinkėse.
M L T E. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 317.
1850 m.
Mirė prancūzų archeologas, etnografas, keliautojas Diubua De MONPERE (DUBOIS De MONTPEREUX) Frederikas, kasinėjęs Gegždelių pilkapį. Gimė 1798 m.
L T E. — Vilnius, 1980. — T. 3, p. 117.
1855 m.
Gimė Henrikas LAUCEVIČIUS, gydytojas. Baigė Šiaulių gimnaziją ir Petrapilio karo medicinos akademiją. Porą metų gydytojavo savo šeimos Dzidų- Demereckių dvare netoli Bubių. Mirė 1931 02 16 Šiauliuose.
Lietuvių enciklopedija. – USA, 1958. – T. 14, p. 261.
1855 m.
Paryžiuje mirė Ezechielis STANEVIČIUS, 1831 m. sukilimo dalyvis, dalyvavo mūšiuose prie Šiaulių.Gimė 1798 04 10 Padubysyje (Šiaulių r.)
Žemaitija. — K., 1992, p. 53.
1860 m.
Dvarininkas Eustachijus KARPIS pastatė bažnyčią Pakapėje.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991.  — T. 3, p. 44.
1865 m.
Šakynoje gimė Antanas RIMAVIČIUS, liaudies skulptorius, kunigas. *1865 Šakynoje † 1933 Daugpilyje, palaidotas Rubeniuose (Latvija) *. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1841–1890 m. studijavo Peterburgo dvasinėje seminarijoje. Kunigauti buvo paskirtas į Latviją. Kunigavo įvairiuose miesteliuose: Balvoje, Rubenuose ir kt. A. Rimavičius – drožėjas savamokslis, visą gyvenimą kūrė skulptūras. Labiausiai mėgo medžio drožybą. Jo kūrybai didžiausią įtaką darė Latgalos bažnyčių barokinės skulptūros bei puošybos elementai. Vis dėlto savo skulptūrines kompozicijas jis kūrė gana savarankiškai, daugiausia dėmesio skyrė skulptūrų monumentalumui, apibendrintam temos traktavimui.
Antano Rimavičiaus kūryba  — savita ir originali XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių ir latvių liaudies kultūros atšaka. Prieš mirtį A. Rimavičius lankėsi Šiauliuose. Didelį įspūdį jam padarė „Aušros“ muziejus. Todėl testamentu nemažą dalį savo kūrybos ir surinktą meno vertybių kolekciją užrašė ir paliko Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Į Šiaulius buvo atvežti 178 A. Rimavičiaus darbai. Kita jo darbų dalis liko Latvijos muziejuose, bažnyčiose ir privačiose kolekcijose. 1933 m. spalio mėn. Šiauliuose įvyko A. Rimavičiaus darbų paroda. „Aušros“ muziejuje saugomi 133 A. Rimavičiaus darbai. Tai Pietos Nukryžiuotieji, Kristaus statulėlės, Madona su kūdikiu, Dievo motina, Šv. Kazimieras, Šv. Juozapas ir Kryžiaus kelio stotys. Tai labai savita ir įdomi senosios skulptūros kolekcija.
(informacija parengta pagal V. Šiukščienės str. Antanas Rimavičius kryžiaus kelio stotys [žiūrėta 2019-11-12]. Internetinė prieiga: // http:// www.tradicija.lt/Menininkai/A_Rimavicius.htm; Varpai. – 1992, p. 163–166.
Lingienė, Izolina Natalija. Latviai saugo Antano Rimavičiaus atminimą. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. – 2018, geg. 16, p. 2.