„Kiekvienas kalbos žodis, būdamas pirma gyvenusių žmonių kartų padaras, yra mums istorijos dokumentas, šį tą pasakąs apie žmogų, to žodžio darytoją ir jo gyvenimą…Vietų vardais kalba pati žemė…“
Kazimieras Būga
2019-uosius Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Vietovardžių metais. Dokumente pabrėžta, kad senieji vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė. Iš gyvenamųjų vietovių sąrašo jau yra išbraukta tūkstančiai kaimų vietovardžių – pradedant sovietmečiu (1959–1989 m. išbraukta 5,6 tūkst.) ir baigiant šiais laikais. „Kiekvienas vietovardis yra tarsi praeities kartų laiškas, kurį dabarties žmonėms reikėtų išmokti perskaityti ir išsaugoti ateinančioms kartoms“, – sakė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė dr. Filomena Kavoliutė 2019 m. lapkričio 15 d. bibliotekos organizuotoje konferencijoje „Nykstančių ir išnykusių vietovardžių išsaugojimo sprendimai“. Siekiant išsaugoti senuosius vietovardžius, Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka savo veiklomis aktyviai įsijungė į Vietovardžių metų minėjimą. 2019 m., vykdant projektą „Šiaulių rajono nykstančių ir išnykusių kaimų istorijos“, visų rajono bibliotekų bibliotekininkai rinko medžiagą ir parengė kraštotyros darbus apie jų vietovėje išnykusius ir nykstančius kaimus. Pagal šią surinktą dokumentinę ir foto medžiagą UAB „Šiaulių televizija“ parengė ir kelis kartus transliavo 11 TV laidų ciklą apie Šiaulių rajono nykstančius ir išnykusius kaimus, jų gyvas asmenines istorijas. Konferencijos metu veikė Šiaulių rajono kraštotyrininkų (švietimo įstaigų ir ŠRSVB padalinių) parengtų kraštotyros darbų paroda – „Protėviai prabyla vietų vardais“.
NEPUBLIKUOTI KRAŠTOTYROS DARBAI
Petrauskaitė, Antanina. Nykstantis Jaunelių kaimas / Verbūnų biblioteka. – Verbūnai, 2019. – 43 p.: iliustr.
Darbe pateikiama išsami Jaunelių kaimo istorija, atspindinti įvairius laikotarpius, buvusių kaimo gyventojų prisiminimai, dabartinė šio nykstančio kaimo būklė. Darbas gausiai iliustruotas nuotraukomis, archyvinių dokumentų kopijomis.
Petrauskaitė, Antanina. „Šventais protėvių kapų kalneliais ir tėviškės kryžių takais“: Verbūnų apylinkių sakralinės vietos / Verbūnų biblioteka. – Verbūnai, 2019. – 30 p.: iliustr.
Apie liaudies mažosios architektūros sakralinį paveldą – lietuviškuosius kryžius Verbūnų krašte.
Dabregienė, Benita. Nykstantys ir išnykę kaimai / Naisių biblioteka. – Naisiai, 2019. – 42 p.: iliustr.
Benita Dabregienė savo darbe apžvelgia nykstančius Gibaičių, Sereikių ir Bagdongirio kaimus, bei pamini išnykusius Naisių apylinkės kaimus. Įdomūs, vaizdingi buvusių gyventojų prisiminimai, gausybė nuotraukų iš jų asmeninių archyvų supažindina su anksčiau gyvenusių, šiuo metu išnykusiuose kaimuose, žmonių buitimi, šeimos tradicijomis, papročiais.
Skirmantienė, Ona. Žadžiūnų mikrorajono išnykusių kaimų istorijos / Žadžiūnų biblioteka. – Žadžiūnai, 2019. – 48 p.: iliustr.
Autorė, remdamasi gyventojų, prisimenančių išnykusius Žadžiūnų mikrorajono kaimus, pasakojimais, parengė išsamų, perpintą gyvais pasakojimais, eilėmis ir gausybe nuotraukų darbą apie išnykusius: Ilgosios Lovos, Žalgirio, Paliekniškių, Vismantėlių kaimus.
Slavinskienė, Danutė. „…O čia kadais gyveno žmonės“/ Raudėnų biblioteka. – Raudėnai, 2019. – 87 p.: iliustr.
Apie Raudėnų apylinkėje esančius ir nykstančius bei išnykusius kaimus, juose gyvenusius žmones. Daug statistinių tikslių duomenų su pavardėmis sąrašais. Kiekvienas kaimas aprašytas, kiek gyventojų buvo 1923 ir kitų metų surašymo duomenimis.
Slavinskienė, Danutė. Raudėnų krašto išnykę ir nykstantys kaimai / Raudėnų biblioteka. – Raudėnai, 2019. – [Be ištisinės numeracijos] p.: iliustr.
Tai lyg pirmojo prieš tai minėto darbo tęsinys. D. Slavinskienė gana išsamiai apžvelgia Raudėnų apylinkę, pateikia daug istorinės medžiagos. Apžvelgiami išnykę ir nykstantys Raudėnų seniūnijos kaimai, užrašyti buvusių gyventojų prisiminimai. Darbas labai išsamus, gausu statistinės informacijos, istorinės medžiagos, nuotraukų, liudijančių čia gyvenusių žmonių vietoves. Kaip rašė šio krašto poetas Benas Garbičius eilėraštyje „Tuštėjimo metas“, – Pirmi Atuonys, Daržiškės ir Pagelžiukai –
Sovietiniais laikais išnaikinti kaimukai./ Išlyginti laukai ir medžiai išrauti, / Tik akmenys prie kelio palikti./ Nutilo klegesys vaikų, šunų lojimas,/ Arklių žvengimas ir vilkų kaukimas./ Nutilo paukščių keliama daina. / Į palaukę išbėga stirna vieniša./ Čia niekas nesugrįš ir niekas neateis/ Tėvų, senelių pramintais takais…“ .
Preimontienė, Ramutė. Kairių apylinkės nykstantys ir išnykę kaimai / Kairių biblioteka. – Kairiai, 2019. – 128 p.: iliustr.
Išsamus darbas, apie Kairių apylinkėje išnykusius ir nykstančius Kirbaičių, Mumaičių ir Zapalskių kaimus. Daug pateikta medžiagos, užrašant gyventojų prisiminimus. Autorė samprotauja, – Kairių seniūnijos kaimus sunaikino ne karai ir ne gaisrai, o susidariusios aplinkybės – trėmimas į Sibirą, emigracija, dalis kaimų žemės buvo melioruojama 1960-1985 m. Melioruojant žemes gyventojai turėjo nugriauti namus, jiems skirti sklypai Kairiuose, daug šeimų išvyko į Šiaulius… Apie kaimuose gyvenusius žmones primena išlikę kryžiai, pavieniai medžiai, apgriuvę trobesiai.
Viktoravičienė, Nijolė. Išnykęs Kalnelio kaimas / Kužių biblioteka. – Kužiai, 2919. – 25 p.: iliustr.
Kužių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Viktoravičienė parengė darbą apie Kužių apylinkėje išnykusį Kalnelio kaimą. Autorė pažymi, kad šis kaimas išskirtinis tuo, kad išnykus kaimui, jo teritorijoje išlikusi gatvė, pavadinta Kalnelio vardu. Darbo tikslas – surinkti ir užrašyti buvusio kaimo prisiminimus, dokumentus, nuotraukas, siekiant išsaugoti jau išnykusio kaimo istoriją.