LIEPA
6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
15 d. –Žalgirio mūšio diena.
17 d. – Pasaulio lietuvių vienybės diena.
28 d. – Jūros diena.
***
1933 m. liepos 1 d.
Raudėnuose mirė (palaidotas Raudėnų kapinėse) Kazimieras PAKALNIŠKIS–Dėdė Atanazas, kunigas, prozininkas, redaktorius. Gimė 1866 02 22 (10) Gedgaudžiuose (Kretingos r.). Mokėsi Mosėdžio pradžios mokykloje ir Liepojos gimnazijoje. 1885 m. įstojo į Peterburgo kunigų seminariją. Pasimokęs Peterburgo kunigų seminarijoje vienus metus, jis 1886 m. persikėlė į Kauno Žemaičių kunigų seminarijos antrą kursą ir 1889 m. ją baigė.
Nuo 1890 m. – vikaras Mosėdyje, nuo 1893 m. – Akmenėje, nuo 1899 m. – Žvingių klebonas. 1916 m. perkeltas į Raudėnus, dėstė tikybą Raudėnų mokykloje, nuo 1927 m. – Telšių vyskupijos garbės kanauninkas. 1933 m. jam paskirta valstybinė pensija.
1888 m. vienas Lietuvos mylėtojų draugijos steigėjų ir aktyvių narių, vėliau vienas Šv. Kazimiero draugijos organizatorių. Dalyvavo draudžiamos spaudos lietuvių kalba platinimo veikloje. 1889 m. Tilžėje padėjo įsteigti žurnalą „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, 1891–1896 m. faktiškai jį redagavo. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: Dėdė Atanazas, Mike Katinėlis, Jurgis Šermunėlis, Tetutė Ona, Petras Zuikis ir kt.
Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant krikščionybės principus, didaktizmas.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius, 1996, p. 122.
Vaniuchinas, Paulius. Rašytojas kunigas Kazimieras Pakalniškis-Dėdė Antanazas: 150 metų gimimo jubiliejų pasitinkant [žiūrėta 2017-12-01]. Internetinė prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-06-rasytojas-kunigas-kazimieras-pakalniskis-dede-antanazas-150-metu-gimimo-jubilieju-pasitinkant/140426
1938 m. liepos 9 d.
Gitarių dvare, Dainų viensėdijoje (Šiaulių r.) gimė Daiva MONGIRDAITĖ-RICHARDSON, dainininkė. Nuo 1950 m. gyvena JAV. 1960 m. baigė Bostono universitetą. Būdama studentė ir vėliau aktyviai dalyvavo įvairiuose lietuvių renginiuose, dainavo beveik visuose didesniuose JAV miestuose. 1961 ir 1969 m. dalyvavo Baltų muzikos koncertuose Bostone. „Dirvos“ jaunųjų menininkų konkurse 1959 m. laimėjo I vietą. Čikagos lietuvių operos dainininkė.
Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. – T. 36, p. 397.
1948 m. liepos 10 d.
Pumpučiuose gimė Vidmantė JASUKAITYTĖ, rašytoja,1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, Kovo 11-osios akto signatarė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja. 1967−1972 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo „Minties“ leidykloje. Išleido devynias poezijos, dvi apysakų knygas, esė, šešis romanus. 1977 m. už pirmąją poezijos knygą „Ugnis, kurią reikia pereiti“ (1976) suteikta Zigmo Gėlės literatūrinė premija. 1991 m. už romaną „Po mūsų nebebus mūsų“ (1987) įteikta rašytojo Juozo Paukštelio literatūros premija, 2003 m. už eilėraščių knygą „Subačiaus gatvė. Getas“ (2003) – Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinė premija. Pagal V. Jasukaitytės pjeses pastatyti trys spektakliai, pagal jos scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys”. Apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000). Mirė 2018 07 14 Vilniuje.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius, 1996, p. 492.; Vidmantė Jasukaitytė [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 14 d.]. Internetinė prieiga:https://vidmantejasukaityte.wordpress.com/apie; Mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė (nuotraukos, video) [žiūrėta 2018-07-24]. Internetinė prieiga: // http://alkas.lt/2018/07/14/mire-kovo-11- osios-akto-signatare-rasytoja-vidmante-jasukaityte-nuotraukos/
1943 m. liepos 14 d.
Panevėžyje mirė Gabrielė PETKEVIČAITĖ-BITĖ, prozininkė, publicistė, kritikė. Bendradarbiavo su šiauliečiais visuomenės veikėjais, lankėsi gegužinėse. Gimė 1861 03 30 (18) Puziniškyje (Panevėžio r.).
LTE. – Vilnius, 1980. –T.3, p.581.