Skip to content Skip to footer

ŠIAULIŲ RAJONO 2023 METŲ KALENDORIUS

1798–1800 m.

Raudėnuose klebonavo kunigas Jurgis Ambraziejus PABRĖŽA, poetas, religinės literatūros rengėjas, botanikas. Baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo, nuo 1816 m. – pranciškonų vienuolis Kretingoje. Rašė eilėraščius, rengė religinius raštus, kūrė lietuviškus botanikos terminus. Gimė 1771 01 15 Večiuose (Skuodo r.).
Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius, 1996, p. 59.
1798 m.
Gimė prancūzų archeologas, keliautojas, etnografas  Frederikas DIUBUA DE MONPERE( Dubois de Montpereux).  Kurį laiką gyveno Lietuvoje (Pakruojyje), kasinėjo pilkapynus, piliakalnius Gergždeliuose, Karpiškiuose (Šiaulių r.).
LTE. –Vilnius, 1978. –T.3, p. 117.
Apie 1818 m.
Žemaitijoje gimė Vincentas ŠUREVIČIUS, kunigas, religinės literatūros rengėjas, vertėjas. 1849–1850 m. buvo Kuršėnų vikaras. Mirė 1860 12 18 (6) d.Surviliškyje (Kėdainių r.).
Biržiška V. Aleksandrynas. – Vilnius, 1990. – T.3, p. 278.
1823 m.
Gimė Jonas STANEVIČIUS, bajoras, 1863 metų sukilimo Šiaulių apskrityje vadas. Mirė 1904.
Lietuvių enciklopedija. –Boston, 1963. – T. 28, p. 429.
1843 m.
Gimė Mamertas GEDGAUDAS, 1863 m. sukilimo dalyvis  Veikė Šiaulių apskrityje.
LTE. –Vilnius,1978. – T. 4, p. 24.
1853 m.
Meškuičių parapinę mokyklą lankė 7 mokiniai, o dviejuose apylinkės kaimuose buvo įsteigtos mokyklėlės  su 17 mokinių.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 28.
1863 m.
Sukilimo metu Šiaulių apylinkėse vyko kovos.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 12.
∗∗∗
Šakynos vikaras kunigas Vincentas  NAGUREVIČIUS, palaikęs sukilėlius, buvo išsiųstas  į Sibirą.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 44.
∗∗∗
Sukilėliai Šakynoje buvo užėmę valsčiaus būstinę ir sunaikino valsčiaus dokumentus.
Bulzgis S. Šiaulių rajonas. – Vilnius,1988, p. 49.
∗∗∗
Kužiuose buvo mokykla, kurioje mokėsi 13 mokinių.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 26.
∗∗∗
Šakynoje buvo mokykla, kurią lankė 47 mokiniai. Po 1863 metų sukilimo ji buvo uždaryta.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 44.
∗∗∗
Sukilėlių kalnelyje buvo pakarti 1863 metų sukilimo dalyviai, gruzdiečiai B. Kvietkovskis ir K. Braziulis.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 33.
Po 1863 m.
Sukilimo nelaimingųjų sukilėlių giminės, panorėję įamžinti, caro karių nužudytų sukilėlių atminimą, kryžius statė Kryžių kalne.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 29.

1873 m.
Kužiuose pastatyta medinė bažnyčia, Šiaulių parapijos filija.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 26.
1888 m.
Gruzdžiuose veikė Šiaulių apskrities II apylinkės ligoninė, felčerinis punktas.
Lietuvos aidas. – 1995, rugs. 19.
1898 m.
Kuršėnuose
 įkurta koklių gamykla.
Lietuvos aidas. –1995, saus. 24.
1903 m.
Kairiuose
 veikė nelegali Lietuvos valstiečių spaudos rėmėjų organizacija „Mužikėlio“ draugija.
Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas. –Vilnius, 1987, p. 125.
∗∗∗
Gruzdžiuose
 buvo 1290 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 32.
∗∗∗
Meškuičiuose
 buvo 367 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 28.
∗∗∗
Šakynoje
 buvo 265 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 44.
∗∗∗
Liudvikas KŠIVICKIS 
(Krzywicki) tyrinėjo Bubių piliakalnį. Liudvikas Kšivickis (*1859 08 21 Plocke, Lenkija †1941 06 10 Varšuvoje, Lenkija) Lenkijos pedagogas, sociologas, etnologas, antropologas, ekonomistas,  archeologas, piliakalnių tyrinėtojas.
Telksnytė M.,Račkaitis V. Dubysa. – Vilnius, 1983, p. 11.;Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007, T. 11, p. 154.

Komentaras