1903–1905 m.
Kairiuose veikė nelegaliosios Lietuvos valstiečių spaudos rėmėjų organizacija „Vienybės“ draugija.
Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas. –Vilnius,1987, p.125.
∗∗∗
Vaišnorų k., Šiaulių r. gimė Stasys LUŠYS, ekonomistas, 1941 m. sukilimo dalyvis, vienas VLIK-o organizatorių Amerikoje. Mirė 1980 m.
Tėvynės sargas. – 1993, Nr.4, p. 7–26.
∗∗∗
Palėkinio kaime, Kelmės vlsč. gimė Pranas LITVINAS, Lietuvos kariuomenės savanoris, mokytojas, politinis kalinys. NKVD areštuotas, ištremtas į Krasnojarsko kraštą.Grįžęs į Lietuvą (apie 1956), apsigyveno Aukštelkės senelių namuose. Mirė apie 1990m.
Kardas. – 1994,Nr.1–2, p. 7.
1908 m.
Kurtuvėnuose gimė Pranas RAZMINAS, mokytojas. Paskelbė straipsnių spaudoje („Ateityje“, „Pavasaryje“). Išleido apysaką „Girių ereliai“ (1947).
Lietuvių enciklopedija.–Boston, 1969. – T. 36, p. 465.
1913 m.
Dubysos upėje buvo atlikti vandens matavimai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1992. – T. 4, p. 479.
1913 m.
Šakynoje, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskr. gimė Antanas MAŽEIKA. Priklausė Šaulių sąjungai, tarnavo policijoje.1945 m.ištremtas į Sibirą, tolesnis jo
likimas nežinomas.
Tremtinys. – 1992, Nr. 6.
Apie 1918 m.
Kuršėnuose kunigas Vaclovas Dambrauskas su parapijiečiais pastatė (atstatė) mūrinę bažnyčią, kurią 1933 m. iškilmingai konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 454.
1918 m. pradžioje
Gruzdžiuose sukurtas pažangaus jaunimo sambūris, ruošęs slaptus susirinkimus, platinęs lietuviškus laikraščius. 1918 m. pavasarį, grįžus iš Rusijos studentui medikui Liudui Jonkui-Jankevičiui, būrelis persiorganizavo į Gruzdžių dainos ir muzikos draugiją „Kanklės“. Draugija ruošė vakarus su vaidinimais, koncertus.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 34.
∗∗∗
Įsteigta Šakynos seniūnija – administracinis teritorinis vienetas 1918–1945 m. turėjęs ribotas savivaldos teises Gruzdžių valsčiuje, panaikinta 1945 m. Nuo 1995 m. – Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje šiaurėje. Centras – Šakyna.
Šakynos kraštas: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 2013, p. 28–54.
1918–1919 m.
Šiupyliuose vykusiose rezistencinėse kovose prieš bermontininkus ir bolševikus aktyviai dalyvavo mokytojas Jonas MURKA.
Jonas MURKA (1889 10 21 Juodžiūnuose, Kupiškio r. – 1945 11 13 Šiauliuose), pedagogas, vadovėlių autorius. 1909 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, iki 1915 m. mokytojavo Auksučiuose (Šiaulių r.), kur jo iniciatyva buvo pastatyta nauja medinė pradinė mokykla. J. Murka buvo ne tik aktyvus pedagogas, bet ir mokslininkas, neapsiribojęs vaikų ir suaugusiųjų švietimu. Jis ne tik Auksučių, bet ir gretimų kaimų beraščiams organizavo lietuvių kalbos kursus, kuriuose mokė skaityti, rašyti bei suprasti poezijos ir prozos kūrinėlius. J. Murka plėtė ir kultūrinę veiklą: įkūrė klojimo teatrą, subūrė chorą, įsteigė jaunųjų ūkininkų būrelį. Čia pradėjo ir visą gyvenimą rašė „Metodikos etiudus“ – vieną brandžiausių savo teorinių studijų, skirtą tėvams, pradedantiems mokytojams, kurioje aiškiai pabrėžta mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo reikšmė. J. Murka buvo ne tik lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas, jis buvo didelis Tėvynės patriotas. 1919 m. vasarą Kuršėnuose pasirodžius bermontininkams, kartu su mokytoju Šileika organizavo slaptą mokinių kovos būrį. J. Murka dirbo įvairiuose mokytojų kursuose Šiauliuose, Palangoje, Kėdainiuose ir kitose Lietuvos miestuose, išleido 58 devyniolikos pavadinimų knygų laidas, pažymėtini vadovėliai „Diktantai pradžios mokyklai“, „Vaikų darbymečiui“ (1916–1935 m.). Už pedagoginę veiklą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 42.
Jagminienė, Jūratė. Jonas Murka – primirštas, bet nepamirštas Lietuvos švietėjas [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 14 d.]. Internetinė prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-11-07-jonas-murka-primirstas-bet-nepamirstas-lietuvos-svietejas/123991
∗∗∗
Sušauktas Šiaulių apskrities valsčių ir miesto atstovų suvažiavimas, išrinkęs apskrities tarybą.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 8.
∗∗∗pabaigoje
Sušauktas pirmasis Gruzdžių valsčiaus kaimų įgaliotinių susirinkimas, demokratišku būdu išrinkęs pirmąją Gruzdžių valsčiaus valdybą (komitetą).
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 34.
1923 m.
Varputėnų dvare viešėjo anglų rašytojas Hermis OULDAS. Ši viešnagė aprašyta jo romane „Gyvenimo šokis“, kuris turėjo didelį pasisekimą ir buvo išverstas į keletą kalbų.
Bulzgis S. Šiaulių rajonas. –Vilnius,1988, p. 46.
∗∗∗
Gruzdžių dvare įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005, T. 7, p. 219.
∗∗∗
Bubiuose buvo 259 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 478.
∗∗∗
Ginkūnų dvare buvo 162 gyventojai.
TLE. –Vilnius,1985. – T.1, p. 620.
1923 m.
Gruzdžiuose buvo 1354 gyventojai ir 256 sodybos.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 36.
∗∗∗
Kairiuose buvo 13 sodybų ir 88 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 25–26.
∗∗∗
Kuršėnuose buvo 318 sodybų ir 2882 gyventojai. Kuršėnų dvare buvo 153 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 454.
∗∗∗
Kurtuvėnuose buvo 22 sodybos ir 259 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 476.
∗∗∗
Meškuičiuose buvo 326 gyventojai ir 52 sodybos.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 28.
∗∗∗
Šakynoje buvo 53 gyvenamieji namai ir 340 gyventojų.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 44.
∗∗∗
Šiupylių bažnytkaimyje buvo 43 kiemai ir 223 gyventojai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 42.
1928-1938 m.
Raudėnai buvo valsčiaus centras.
LTE. – V.,1982. – T.9, p. 337.
1928–1938 m.
Gruzdžių dvare veikė Aukštesnioji gyvulininkystės mokykla.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 36.
1928 m.
Meškuičių miestelio aikštėje pastatytas Nepriklausomybės paminklas (skulptoriaus Rumbino projektas).
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 28.