GRUODIS
1 d. – Pasaulinė AIDS diena.
3 d. – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena.
10 d. – Tarptautinė žmogaus teisių diena.
25, 26 d. – Kalėdos.
***
1863 m. gruodžio mėn.- 1864 sausio mėn.
Prie Šiaulių esančiame Sukilėlių kalnelyje buvo pakarti ar sušaudyti 1863 m. sukilimo dalyviai.
Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 12.
1858 m. gruodžio 12 (lapkričio 30d.) d.
Ražuose gimė Juozapas LIDEIKIS, kunigas, poetas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. 1883 m. baigė Kauno kunigų seminariją, paskirtas vikaru į Šėtą. 1892 – 1894 m. dirbo Žagarėje. Palaikė ryšius su knygnešiu kunigu Marcijonu Jurgaičiu. Iš jo gaudavo ir platindavo „Šviesą“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“ ir kitus spaudinius. Vėliau perkeltas vikaru į Suginčių filįją. Bendradarbiavo „Aušroje“, rūpinosi jos platinimu. 1884 m. (slapyvardžiu J. Mažuolis) „Aušroje“ paskelbė korespondenciją iš Ukmergės apylinkės. Rašė eilėmis ir proza. Parašė pasakėčių, kurių dauguma „Aldonio“ slapyvardžiu buvo paskelbta „Tėvynės sarge“. Pirmąsias lietuviškas giedamas mišias, parengtas kunigo Andriaus Dambrausko (gaidos – vargonininko Juozo Kalvaičio), 1886 m. išspausdino savo lėšomis Tilžėje. Mirė 1898 m. Suginčiuose, Molėtų r.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. –Vilnius,1987, p.97.
Lideikis Juozapas, kunigas, poetas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas [žiūrėta 2017-12-12]. Internetinė prieiga: https://www.moletai.rvb.lt/lt/kra%C5%A1tie%C4%8Diai/443-lideikis-juozapas,-kunigas,-poetas,-draud%C5%BEiamosios-lietuvi%C5%A1kos-spaudos-platintojas
1978 m. gruodžio 12 d.
Šiauliuose gimė Jurgita BUTKYTĖ, poetė. Kaune studijavo menotyrą, 2004 m. baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. Nuo 2001-ųjų savo kūrybą spausdina kultūrinėje periodikoje. Pirmoji knyga „Voratinkliais apsigobusios“ (2005) buvo apdovanota Zigmo Gėlės premija už geriausią metų debiutą. J. Butkytės poezijos savitumas – intelektualumas ir savita, originali kalbos artikuliacija, pagrįsta pauzėmis, pernelyg ilgais nutylėjimais, potekstėmis, virstančiomis absurdo dėmėmis. Toks poetinės kalbos keistumas apsunkina suvokimą bei įprastą perskaitymą. Prasmės ir beprasmybės ribos jos eilėraščiuose itin artimos. Stilistika pasižymi žodiniu eksperimentavimu, žargonu, ironišku gyvenimo kaukių demaskavimu. Pagrindinės temos – moters savivoka, tapatybės paieškos, ypatingos, estetizuota intymumo raiška.
…Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti…: Zigmo Gėlės premijos laureatai (1977–2006). –Klaipėda, 2006, p. 70.
Butkytė Jurgita. [žiūrėta 2017-12-13]. Internetinė prieiga: http://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/176-butkyte-jurgita
1898 m. gruodžio 15 (3) d.
Vainagiuose gimė Barbora MEJERAITĖ (Mejerytė), pedagogė, prozininkė, kritikė, vertėja, visuomenės veikėja. Eksternu įgijusi brandos atestatą mokytojavo Kražių, Skuodo, Šiaulių, Bazilionų mokyklose. Mokėjo aštuonias užsienio kalbas. 1931 m. Švietimo ministerija B. Mejerytei pripažino vidurinės mokyklos mokytojos kvalifikaciją ir suteikė teisę dėstyti lietuvių, lotynų kalbas, istoriją, visuomenės ir gamtos mokslus, matematiką, fiziką, geografiją. Ji domėjosi grožine (ypač anglų) literatūra, daile, muzika. Bendravo su Lazdynų Pelėda, Maironiu, V. Mykolaičiu-Putinu, S. Nėrimi, B. Sruoga, Šatrijos Ragana ir Vaižgantu, buvo viena iš Lietuvos eruditų ir šviesuolių, prisidėjusių prie Tėvynės kūrimo aktyvia kūrybine veikla. Paskelbė apsakymų, straipsnių literatūros, dailės klausimais, išvertė J. Galsworthy „Forsaitų sagą” (1950–1951), W. Scotto „Aivenhą” (1954), Ch. Dickenso „Dombis ir sūnus”. Paliko romano „Jonė“ rankraštį, kurį 2008 m. išleido Lietuvos kultūros fondo leidykla „Saulės delta“. Apdovanota Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928). Mirė 1982 01 03 Žalpeliuose, Šiaulių r.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius, 1996, p.219.Strumylaitė-Čepulienė A. Mokytoją Barborą Mejerytę prisiminus [žiūrėta 2017-12-13]. Internetinė prieiga: http://www.skrastas.lt/?data=2012-08-31&rub=1146671142&id=1346324883&pried=2012-08-31
1863 m. gruodžio 28 d.
Šiauliuose sušaudytas Povilas BAGDONAVIČIUS, 1863 m. sukilimo dalyvis, sukilėlių būrio, veikusio Šiaulių apskrityje vadas.
LTE. –Vilnius,1976. – T. 1, p. 565.
1888 m. gruodžio 21 d.
Toločiuose gimė Jonas JANULIS, Lietuvos tapytojas, pedagogas. 1913 m. baigė Kazanės meno mokyklą. 1921 m. mokytojavo Šiaulių berniukų gimnazijoje, dėstė Kauno meno mokykloje 1924–1934 m., 1946–1951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (docentas – 1951). Dailės parodose dalyvavo nuo 1920 m. J. Janulis nutapė žymių kultūros, visuomenės veikėjų portretų („Maironis“ 1927, „Prelato Šaulio portretas“ 1934 ir kt.), peizažų („Miško takelis, apie 1920), žanrinių kompozicijų („Pagonių šventykla“), sukūrė scenovaizdžių spektakliams, restauravo paveikslų. 1929 m. su V. Didžioku ir O. Dubeneckiene talkino P. Kalpokui dekoruojant Lietuvos banko rūmų Kaune operacijų salę. Kūriniai realistinio stiliaus, portretams būdinga idealizacija. Kūrinių turi LDM (Lietuvos dailės muziejus), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kt. Mirė 1973 Kaune.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005, T. 8, p. 528.